Apie bibliotekas ir skaitymą

Vienas žymiausių XX a. genijų A. Einšteinas teigė: „Vienintelis dalykas, kurį tikrai privalote žinoti, yra bibliotekos adresas.“ Todėl Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės dienomis, (balandžio 23-26) bibliotekoje – informacijos centre parengta ir eksponuojama paroda „Virtuali kelionė po įspūdingiausias pasaulio bibliotekas“ kvietė ne tik susipažinti su nepakartojamomis istoriniu ir architektūriniu atžvilgiu garsiomis pasaulio žinių lobynus sukaupusiomis bibliotekomis, tačiau ir skatino gimnazijos bendruomenę skaityti.

Balandžio 23-iąją minimos Pasaulinės knygos dienos šūkis „LAISVĖ SKAITYTI!“ — skaityti tai, kas patinka, kas įkvepia. Tokią idėją vieną pamoką skirdami skaitymui įgyvendino gimnazistai ir jų lietuvių kalbos mokytojos. IIB klasės mokiniai (mokytoja J. Dapkūnaitė) susirinko į gimnazijos bibliotekos skaityklą nešini savo mėgstamiausiomis knygomis. Pamokos metu jie skaitė atsineštų knygų ištraukas, pasidalino mintimis apie šiuos kūrinius, trumpai juos aptarė ir pristatė autorius. Tarp ištraukų buvo galima rasti filosofinių tekstų, poezijos ir prozos kūrinių, tekstų, pasakojančių apie skaudžias ligas ir išgalvotus pasaulius, kuriuose galima pabėgti nuo tikrovės. Šios netradicinės pamokos pabaigoje visi aptarė, kokias klasės draugų pristatytas knygas norėtų perskaityti. IID klasės (mokytoja E. Anisimavičienė) mokiniai ne tik patys skaitė iš namų atsineštas knygas, tačiau jas perdavė skaityti IIF klasei. Toks laisvai pasirinktos knygos skaitymas, mokinių nuomone, padeda atsiskleisti mokinio asmenybei, vyksta dalijimasis įspūdžiais, ta pati skaitoma knyga padeda susirasti bendraminčių. IIIA2 grupėje (mokytoja J .Sinkevičiene) mokiniai, pristatydami skaitomas knygas, kalbėjosi apie pirmąjį puslapį, pirmąjį įspūdį, kuris paliečia skaitytoją. Pamoką užbaigė R. Bacho „Iliuzijų“ fraze: „Mokydamasis atrandi tai, ką jau žinojai, veikdamas parodai, jog tai žinai, mokydamas primeni kitiems, kad jie žino tą patį, ką ir tu…“ IIA klasės mokiniai (mokytoja V. Kainauskienė) skaitė Dž. Selindžerio romano „Rugiuose prie bedugnės“ pasirinktą vieną puslapį ir dalijosi savo įžvalgomis. IVA1 grupėje (mokytoja R. Kvirevičienė) mokiniai skaitė po vieną pasirinktą Just. Marcinkevičiaus eilėraštį, jį komentavo, dėl ko pasirinko, kokia pagrindinė mintis, ką perskaitę suprato. Apibendrindami kalbėjo, ką duoda poezijos skaitymas žmogui: poezija reikalinga, nes tik skaitydami atrandame tikrąsias vertybes. Tai galimybė išreikšti savo mintis, būti atviriems ir nuoširdiems.

Apibendrinant galima pritarti rusų rašytojo L.Tolstojaus išsakytai minčiai, kad „visai nereikia skaityti visko, reikia skaityti vien tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus“.

Bibliotekininkė Rūta Jakienė