„Gyvenimo prasmė… pats gyvenimas…“ („Žibinto“ publikacija)

Interviu su lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jūrate Dapkūnaite

Kokia yra Jūsų nuomonė apie nuotolinį mokymą?

Sakyčiau, nuotolinis mokymas atskleidė daug gerų dalykų: galime susitelkti ir operatyviai prisitaikyti prie iš esmės pakitusių gyvenimo aplinkybių, galime išmokti naujų dalykų per trumpą laiką, esame kūrybingi, savarankiški, sąmoningi.

Su kokiais sunkumais susidūrėte / susiduriate? Kaip pavyko / pavyksta juos įveikti?

Chrestomatinis mokinių pasiteisinimas – techninės problemos – kartais tinka ir mokytojams 🙂

Lūžtančios sistemos, stringantis internetas, „užkaitęs“ kompiuteris… Gerai, kad techninės problemos buvo laikinos.

Kas patinka Jums tokiame mokyme? Kodėl?

Na, atsakyčiau taip, kad mokiniai mokosi savarankiškumo, mokėjimo daugiau prisiimti atsakomybės ir kad per pertrauką galima labai ramiai išgerti kavos 🙂

Kas Jums yra lengviau šiame mokyme nei paprastoje mokykloje?

Nerimtai atsakydama išskirčiau tai, kad galima vėliau keltis 🙂

Ar patyrėte kokių nors humoristinių įvykių per nuotolinį mokymą?

Neteko patirti.

Ko norėtumėte palinkėti mokiniams, esantiems anapus ekranų?

Pozityvumo, gerų minčių, optimizmo, sveiko humoro ir saviironijos. Mokytis iš pamokų, kurias mums siunčia pats gyvenimas: apmąstyti žmogaus gyvybės ir gyvenimo trapumą, įvertinti šeimą, tarpusavio santykius, ryšius… Ir džiaugtis gyvenimu, juk gyvenimo prasmė, kaip sakė egzistencialistai, ir yra pats gyvenimas.

Kas Jums padeda įveikti izoliaciją?

Požiūris, kad reikia keisti požiūrį į dalykus, kurių negali pakeisti.

Mokytoją kalbino IC klasės mokinė Rusnė Lipskaitė