Knygų paroda „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“

Holokaustas buvo žiaurus, kruopščiai suplanuotas mėginimas per Antrąjį pasaulinį karą išžudyti Europos žydus. Ketinta apskritai sunaikinti žydų gyvenimą: per ilgus metus nusistovėjusius tikybos, moralės, kultūros modelius, kalbas ir verslą. 1935-1945 m. neapsakomai žiauriai nužudyta šeši milijonai žydų.

Gimnazijos bibliotekoje-informacijos centre parengta knygų paroda „Holokausto istorija – tiltas iš praeities į ateitį“, skirta paminėti Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną.  Parodos tikslas  padėti mokiniams geriau suvokti tikrąjį holokausto tragizmą, puoselėti žmogiškąsias vertybes, supažindinti su grožinės literatūros kūriniais žydų gyvenimo tema.

Apie rašytojus ir jų kūrybą

 Ana Frank (1929-1945) – žydų mergaitė, Holokausto auka, žymi dėl išpopuliarinto savo dienoraščio. Atėjus į valdžią Hitleriui, Frankų šeima emigravo į Amsterdamą. Bet žydų persekiojimai prasidėjo ir čia. Iš pradžių Frankų šeima glaudėsi ankštoje slėptuvėje, įrengtoje už Anos tėvo firmos kontoros. Kažkam išdavus slėptuvę, šeima atsidūrė koncentracijos stovykloje. Ana mirė 1945 m. kovo pradžioje, nesulaukusi šešiolikos metų, Bergeno-Belzeno koncentracijos stovykloje. (Nors iki stovyklos išlaisvinimo buvo likęs tik vienas mėnuo.) Taip pat koncentracijos stovykloje žuvo jos sesuo ir mama. Anos Frank dienoraštį išleido jos tėtis Otas Frankas.

 Ana Frank dienoraštį pradėjo rašyti būdama vos trylikos metų. Mergina dienoraštyje aprašė kiekvieną savo gyvenimo dieną. Pirmąjį Anos Frank dienoraščio leidimą, jos tėtis Otas Frankas leido išleisti prieš tai išėmęs asmenines, intymias vietas, kurių nenorėjo viešinti dėl savo dukros privatumo išlaikymo. Tačiau antrame leidime Otas Frankas leidėjams davė originalą, su visomis detalėmis, norėdamas atskleisti tikrąsias to meto žydų gyvenimo sąlygas.

Prieiga internete: https://lt.wikipedia.org/wiki/Ana_Frank

Grigorijus Kanovičius (g. 1929 m.) – Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas, Rusijos Bookerio premijos nominantas, jo kūryba išversta į 13 pasaulio kalbų, bendras jo knygų tiražas viršija milijoną egzempliorių. Rašo rusiškai ir lietuviškai. Nuo 1993 m. gyvena Izraelyje. Tarptautinį pripažinimą rašytojui pelnė trilogija „Žvakės vėjyje“, kurioje vaizduojamas Lietuvos žydų likimas prieškariu ir per Antrąjį pasaulinį karą. Iš viso G. Kanovičius parašė 11 romanų, kurie sudaro savotišką Lietuvos žydų gyvenimo sagą nuo XVIII a. iki mūsų dienų.

Prieiga internete: http://www.tytoalba.lt

I. Mero (1934-2014) kūryboje išplaukia gana tragiškas požiūris į patį gyvenimą. Jo veikaluose šiurpiai klykia išniekintoji žmogaus sąžinė. Tačiau jis taip giliai neužsikasa savo skausme ir pyktyje, kad neberastų erdvės ugdyti savo talentui ir kad aptemusios jo akys nebeįžvelgtų žmogaus esmės. Žmogaus savybės, primenančios Dievo paveikslą: pasiaukojimas, meilė, laisvė, – I. Mero nuomone, iš tiesų yra neatskiriamos nuo žmogaus vardo. Užtat jo kūryboje matome atkaklų iškilios žmogaus sampratos ieškojimą ištisai per visas fantastiškas mūsų amžiaus niekšybes ir žiaurumus.

          Šilbajoris, R. Netekties ženklai: lietuvių literatūra namuose ir svetur. Vilnius, 1992, 344–353.

„Tamsa ir partneriai“ – Nacionalinės premijos laureato, poeto, eseisto, dramaturgo ir kritiko  Sigito Parulskio (g. 1965 m.) romanas skirtas ypač aktualiai  temai – žydų žudynėms Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais. Vaizduojamus istorinius įvykius svarbu atskleisti per įtaigias asmenines dramas, tai ir daroma romane. Pasaulio literatūroje yra nemažai kūrinių, sukrečiamai vaizduojančių nacistinius konclagerius, o šis romanas parodo, kad Lietuvoje Holokaustas vyko kitaip – prie pamiškėse iškastų duobių. Visa tai matančio fotografo Vincento grimzdimas į sielos tamsą vaizduojamas su vis kylančia įtampa ir literatūriniu išradingumu, kol galiausiai viename iš kulminacinių epizodų atsiveria fantasmagorinis košmaras: veiksmas tarsi persikelia iš konkretaus erdvėlaikio aplinkybių į laike sustingusį pragarą. Kūrinyje palūžta žmogaus tikėjimas Dievu, o tai atveria galimybę svarstymams, personažų ginčams apie žmogaus dalią griūvančiame pasaulyje. Knyga 2013 m. nominuota Metų knygos rinkimuose suaugusiųjų kategorijoje.

 Prieiga internete: https://www.knyguklubas.lt

Literatūros sąrašas

1. Atamukas, S. Lietuvos žydų kelias: Nuo XIV amžiaus iki XX a. pabaigos. Vilnius, 2001.

2. Baltijos šalių istorijos chrestomatija: Lietuvos, Latvijos, Estijos istorijos dokumentų rinkinys nuo seniausių laikų iki 1991 metų. Naujųjų Rosma, 2002.

3. Bendikaitė, E. Sionistinis sąjūdis Lietuvoje. Vilnius, 2006.

4. Dingusios tautos pėdsakais: Iš Vilkaviškio žydų kultūrinio paveldo. Marijampolė, 2015.

5. Finkelstein, Norman G. Holokausto industrija:kaip išnaudojama žydų kančia. Vilnius, 2004.

6. Frank, A. Dienoraštis. Vilnius, 1997.

7. Gilbert, M.. Niekada per amžius:Holokausto istorija. Vilnius, 2001.

8. Kanovičius, G. Žvakės vėjyje. Vilnius, 1989.

9. Kanovičius, G. Ir nėra vergams rojaus. Vilnius, 1990.

10. Kanovičius, G.Nenusigręžki nuo mirties. Vilnius, 1992.

11. Kanovičius, G. Našlių kelionės. Vilnius, 2004.

12. Kanovičius, G. Šėtono apžavai. Vilnius, 2008.

13. Kanovičius, G. Miestelio romansas. Vilnius, 2013.

14. Makauskas, B. Lietuvos istorija. Kaunas, 2000.

15. Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai: Moksleivių darbų konkursas. Vilnius, 2002.

16. Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai: Antrasis moksleivių darbų konkursas. Vilnius, 2003.

17. Mano senelių ir prosenelių kaimynai žydai: Moksleivių darbų konkursas. Trečioji knyga. Vilnius, 2007.

18. Meras, I. Geltonas lopas. Vilnius, 1960.

19. Meras, I. Lygiosios trunka akimirką. Ant ko laikosi pasaulis. Vilnius, 1968.

20. Parulskis, S. Tamsa ir partneriai. Vilnius, 2013.

21. Serneckas, A.; Zeikus, A. Dvižiedė lelija: Vilkaviškio miesto istorijos apybraiža. Vilnius, 1997.