Grandinėlė – tai grandinė, sudaryta iš mažų grandžių. Žinoma, jei dingtų viena dalis, grandinė prarastų savo paskirtį ir iš jos nebūtų jokios naudos. Juk ji jau nebebūtų grandinė. Ar ne? Būtent šis objektas geriausiai atspindi komandą. Komandinis darbas reikalauja intensyvaus komunikavimo, bendradarbiavimo ir pagalbos vienas kitam. Tuo įsitikinome ir mes, ketvirtokai, besimokantys dailės išplėstiniu kursu.
Mums teko iš pirmo žvilgsnio paprasta užduotis: artėjant spalio 5-ajai, Mokytojo dienai, papuošti mūsų mokyklos mokytojų kambarį. Vis dėlto užduotis nebuvo jau tokia lengva. Iš pradžių pasipylė minčių ir idėjų lietus: kokia turėtų būti tematika? kokias priemones naudoti? Reikėjo išklausyti vienas kito pasiūlymų, kadangi turėjome sukurti vieną bendrą aiškią viziją, kuri tenkintų kiekvieną. Sukūrėme idėją, po to mums teko susitarti, kas ir kokias medžiagas atsineš darbui. Neslėpsime, kad kai kuriems teko ryte gerokai paplušėti ir į mokyklą atsinešti kelis krepšius šieno, medžio šakų, lapelių ir samanų. Na, o vėliau prasidėjo visas darbas: iš samanų gaminome kamuoliukus, šieno grandines, kabančius lapelius, kurių gamyba reikalavo itin didelio kruopštumo ir begalinės kantrybės. Kompozicijos kūrimas tikriausiai buvo pati smagiausia ir įdomiausia projekto dalis. Visus gaminius dabar teko sudėlioti taip, jog viskas turėtų aiškią mintį ir kryptį. Dirbti buvo smagu. Kiekvieno netgi menkiausia mintis turėjo didelės įtakos visam mūsų galutiniam darbui, o bendradarbiavimas tik dar labiau visus suartino ir, galų gale, leido visiems pasidžiaugti gautu darbo rezultatu. Praėjus Mokytojo dienai ir mokytojams pasigėrėjus mūsų kurtomis dekoracijomis, jas perkėlėme į mokyklos antrojo aukšto fojė. Taigi dabar darbus gali pamatyti ne tik mokytojai, bet ir mokiniai.
Štai koks įdomus yra grandinėlės dėsnis. Jei nebūtų kažkurio komandos nario, atliktas darbas tikriausiai atrodytų jau visai kitoks. Būtent todėl komandoje kiekvienas yra svarbus.
Paulina Aleksynaitė, IV C kl.
