Meno geometrija

Ketvirtų klasių gimnazistų trečiadienio rytai neįsivaizduojami be kultūros ir meno. Ir nors jau seniai dailės pamokos yra tapusios dialogais ir paskaitomis, edukacinės pamokos – kiek retesnis įvykis. Būtent š. m. lapkričio 20 d. buvo galimybė dalyvauti kultūros paso programoje „Meno geometrija“. Kas meno kūriniui suteikia atramas? Kur slypi genialių meno kūrinių fundamentas? Pasislėpusi ir kartais neapčiuopiama geometrija formuoja meno kūrinio pamatus. Geometriniai principai suteikia meno kūriniui vientisumo ir darnumo pojūtį. Žiūrovo akis tai jaučia intuityviai, o gavus teorinių žinių geometrinius meno kūrinių pamatus galima išmokti pamatyti ir atrasti. Toks yra edukacinės programos tikslas.

Visos pamokos, vykstančios kabinete ar kitose erdvėse, yra saugi vieta kurti. Svarbu kurti ir nebijoti. Tačiau informaciniame centre jau laukusi VŠĮ projektų studijos lektorė turėjo staigmenų. Pirmas smūgis – ištartas žodis MATEMATIKA. Klausimą, kas mėgsta matematiką, palydėjo tik tylus kvėpavimas ir vos apčiuopiamas galvos purtymas. Juoko ir susikaupimo pripildyta aplinka. Teorinė dalis, prasidėjusi skaičių eilutėmis, proporcijomis ir idealiu skaičiumi – 1,6. Vienas, vienas, du, trys, penki, aštuoni… Ir Fibonačio triušių eksperimentas, patekęs į menininkų rankas, išsprogo spalvomis ir kvadratais. Ir atsitiesus visų languoti lapai buvo pažymėti saulėgrąžos žiedą primenančiais ornamentais. Aukso pjūvis skulptūrose, portretuose ir gamtoje. Net moderniausioje architektūroje atsiradusi dviejų trečiųjų proporcija – ideali. Pieštos sraigės, aštrūs pieštukai ir formelės – linksmas paraginimas kurti ir nebijoti… Spalvotais pieštukais, fiksuotų dydžių apskritimais ir kvadratais apsiginklavę abiturientai po skambučio dar neskubėjo apleisti darbo vietų.

Užsiėmimo metu moksleiviai sužinojo, kad menas ir mokslas eina koja kojon jau ne vieną šimtmetį… ir matematika su daile susijusi daug daugiau nei manėme iš pradžių.

Mantė Zufarovaitė, IVB kl.