Kovo 14 dieną tikėjomės įprastos lietuvių kalbos ir literatūros pamokos, kurią ves mokytoja Rasa Kvirevičienė. Turėjome kalbėti apie Lietuvos valdovų paveikslus laiškuose, literatūroje ir istorijoje bei pasidalinti įžvalgomis apie perskaitytą Just. Marcinkevičiaus dramą ,,Mindaugas“, bet pamokoje apsilankė mūsų gimnazijos direktorius bei istorijos mokytojas Arūnas Serneckas, kuris mums papasakojo apie Lietuvos viduramžių epochą, jos valdovus, lietuvių papročius, kultūrą ir kasdienybę. Dažniausiai įvairius autorius ir įžymius veikėjus vertiname iš literatūrinės pusės, bet šioje pamokoje turėjome galimybę išgirsti ir istorijos mokytojo mintis, kuriomis aš ir noriu pasidalinti. Man buvo įdomus faktas apie viduramžių formavimąsi, sužinojau, kad ši epocha Lietuvos teritorijoje formuojasi XIII-XV a, kai tuo tarpu Europoje ji ėjo į pabaigą. Kitas faktas, kuris atkreipė mano dėmesį, jog tik XIV a. lietuviai pradėjo plautis rankas prieš valgį. Pirmasis direktoriaus pristatytas iškilus valdovas – Mindaugas, kuris pasižymėjo tikro valdovo savybėmis, buvo išmintingas, gudrus, sumanus ir, galime teigti, jog kunigaikštis buvo susipažinęs su įvairių tautų kultūromis. Mindaugui suteiktas Lietuvos valstybės suvienytojo vardas. Kita ryški asmenybė, kurią pristatė direktorius, Gediminas. Jis žinomas kaip Vilniaus įkūrėjas, susapnavęs ant aukšto kalno staugiantį geležinį vilką. Be to, Gediminas buvo puikus valdovas, politikas ir ypač tolerantiškas asmuo. Daugiausiai nuopelnų gavęs kunigaikštis Vytautas Didysis. Vadinamas Didžiuoju nebe reikalo, jis garbingai pakrikštijo Lietuvą ir jo vadovaujama kariuomenė pasiekė reikšmingą pergalę Žalgirio mūšyje. Taip pat Vytautas Didysis visiems laikams atgavo Žemaitiją, todėl jam turime dėkoti už jo šį kilnų žingsnį. Šiuos išgirstus faktus lyginome su laiškuose bei literatūros kūrinyje pateikta informacija. Buvo įdomu, naudinga, prasminga, tokia netradicinė pamoka mums davė ne tik naujų žinių apie viduramžių epochą, bet ir gerų emocijų.
Kamilė Skinkytė, IIA klasės mokinė
