“Tūkstantis žvilgsnių į Lietuvą“.

2011 m. gruodžio mėnesį vyko respublikinis fotografijų konkursas “Tūkstantis žvilgsnių į Lietuvą“.
Vis dar negaliu nuslėpti džiaugsmo, kurį man dovanojo fotografijų konkurso rezultatai. Netikėtai įteiktas antrosios vietos diplomas paskatino mane itin susidomėti šia meno šaka.
2011 m. spalio mėnesio pradžioje gavau pasiūlymą dalyvauti fotografijų konkurse. Svarsčiau, ką daryti, nes nebuvau tam pasiruošusi: dailės mokytoja Reda Viktažentienė padrąsino – dalyvausiu.
Tema buvo gana sudėtinga – „Tėvynės laisvės simboliai“. Pirmiausia mintis šovusi į galvą – senelio portretas. Žinojau, jog nebus lengva jį nufotografuoti, todėl man tai tapo rimtu iššūkiu.
Ne taip jau lengva įkalbinti mano senelį tokiam pasiūlymui, tačiau jis jautėsi dėkingas man, nes vos prieš keletą dienų kartu baigėme rašyti knygą. Todėl dar po keleto kartų įtikinėjimo fotografuotis jis sutiko. Ir tik tada supratau, jog prasidėjo dar didesni sunkumai...Buvo labai sunku „padaryti gerą kadrą“, nes senelis tiesiog nenustygo vietoje. Teko „kadrus gaudyti“.
Netikėtai senelis pasiūlė nuvykti į jo tėviškę, o vėliau ir į Basanavičynę. Ten aplankėme jo paties pasodintą ąžuolą. Seneliui prie jo prisilietus, supratau, jog jeigu dabar jį įamžinsiu nuotraukose – tai bus įspūdinga. Viltys pasiteisino. Ryškios spalvos ir paprastumas suteikė nuotraukoms natūralumo ir žaismingumo.
Mokytojai padedant atrinkome nuotraukas ir paruošėme jas konkursui. Stengėmės nuotraukų nekoreguoti ir pristatyti kuo natūralesnį variantą. Išsiuntusi fotografijas konkursui daug nesitikėjau, maniau, jog „pirmas blynas bus prisvilęs“. Daugiau vilčių dėjo mano dailės mokytoja. Ir be abejo, tai pasiteisino. Kadangi, dėl asmeninių priežasčių negalėjau dalyvauti baigiamajame renginyje, apdovanojimo dar teko palaukti. Pagaliau, sausio mėnesį, mokytoja įteikė antrosios vietos diplomą ir prizą.
Užplūdo džiaugsmo banga suteikusi man daug gero...

E. Kurtinaitytė  III H kl.