Pasaulio skoniai

Turbūt sunku įsivaizduoti, kokia gausybė skonių slypi margaspalvėse, gardžiai kvepiančiose pasaulio virtuvėse. Nesvarbu, kokie skirtingi bebūtų žmonės, jie visi kažkada išalksta ir, savo namuose ar restoranuose, susirenka pavalgyti. Kai kurie iš jų tai daro vieni, kiti tai daro sėdėdami vienas šalia kito, dar kiti – sėdėdami vienas priešais kitą, bet akivaizdu, jog tai vyksta visame pasaulyje, visose skirtingose ir paslaptingose jo virtuvėse.

Daugiašalė Comenius partnerystė suteikia nepakartojamą galimybę mokiniams iš įvairių šalių išeiti trumpam iš savo virtuvės ir susipažinti su kitų tautų pamėgtais skoniais, valgymo įpročiais ir tradicijomis. Malonu, jog šiame du metus truksiančiame projekte dalyvauja ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, o sausio 12-18 dienomis penkių žmonių komanda jau antrąjį kartą dalyvavo šalių partnerių susitikime. Pirmąjį kartą, prieš tris mėnesius, savo virtuvės duris mums buvo atvėrusi Belgija, o šįkart mūsų gimnazijos komanda buvo svetingai priimta Turkijoje ir ten patyrė naujų, nepamirštamų įspūdžių.

Kelionė prasidėjo ankstyvą sekmadienio rytą įlipant į autobusą, bet nesibaigė iš jo išlipus, nes komandos laukė dar keletas persėdimų iš autobuso į lėktuvą ir iš lėktuvo į autobusą. Stabtelėjus tokiuose miestuose kaip Ryga, Stambulas ir Ankara, vėlai vakare, po ilgos kelionės, buvo pasiektas jos tikslas – Kirsehir miestas centrinėje Anatolijoje. Ten įvyko pirmasis susipažinimas su turkų patiekalais, nes išalkusi grupė aplankė vietinį restoraną, kuriame buvo patiekti aštrūs vištienos šašlykai ir kumysas – raugintas kumelių pienas. Vėliau pavargusios grupės laukė viešbutis, kurio baseinai, saunos bei druskų kambariai lepino dar ne vieną kartą, kai aktyvieji projekto dalyviai turėjo laisvo laiko.

Pirmadienio ryte vyko visų dalyvaujančių šalių – Lietuvos, Lenkijos, Turkijos, Belgijos ir Portugalijos – atstovų konferencija, kurioje buvo plačiau pristatomas projektas, o iškart po to grupė vyko į vietinę mokyklą, kurioje susirinkę dalyviai iš visų dalyvaujančių šalių turėjo progą susipažinti, pasikalbėti ir susidraugauti. Antradienis buvo ypatingas pažintinių kelionių gausa. Japonų sodas buvo pirmoji stotelė, sužavėjusi vaiskia augmenija bei pasakojimais apie įvairiaspalves žuvis tvenkiniuose: tiesa, teko pasitenkinti vien minėtaisiais pasakojimais, nes žuvų nebuvo galima pamatyti dėl šaltos temperatūros, sniego ir ledo, aptraukusio vandens paviršių. Dėl tos pačios priežasties soduose savo žiedų grupei neparodė gėlės, tačiau visi augalai tebedžiugino akis savo gyvybingumu ir žaluma. Pasigrožėjus Japonų sodais, projekto dalyvių laukė garsusis Archeologijos muziejus, kuriame daugybės smalsių žvilgsnių susilaukė žvilgančių senų monetų, medalių ir didingų imperatorių skulptūrų eksponatai. Papietavus kepsnių namuose, projekto dalyvių dėmesį užkariavo tradicinio istorinio turkiško namo pristatymas. Vakarą užbaigė tautų vakaras, kur kiekviena šalis pristatė savo tradicinius patiekalus, jais vaišino kitų šalių atstovus ir netgi pademonstravo savo tautiškus šokius! Trečiadienis taip pat buvo ne mažiau ypatingas, nes ši diena buvo paskirta artimesniam susipažinimui su apylinkėmis.

Nepaprasta kelionė į Kapadokiją užbūrė savo dieviška ir nežemiška atmosfera, nes tokių keistų ir vaizdingų formų kalnų nėra niekur kitur pasaulyje! Grupę išvargino ilgi pasivaikščiojimai kalnuotomis vietovėmis, tačiau jų grožis atpirko bet kokius kelionės nepatogumus. Vakarėjant projekto dalyviai apsilankė molio dirbinių parduotuvėlėje, kurios nepaprastumas slypi tame, jog jai yra apie 600 metų ir visą šį laiką ji veikia olose. Ten vyko edukacinė programa apie molio dirbinių gaminimą, norintieji galėjo išbandyti savo jėgas ir patys ką nors pagaminti. Vakarienė buvo patiekta restorane uoloje, kurioje visi baldai taip pat buvo išskobti iš tos pačios uolos. Vakarienės metu vyko programa „Turkiška naktis“ bei buvo rodomi tradiciniai turkų šokiai, žaidimai, į kai kuriuos įsijungti galėjo ir publika. Ketvirtadienį vyko atsisveikinimo vakarėlis, kurio metu visi projekto dalyviai gavo sertifikatus, priminsiančius apie dalyvių susitikimą Kirsehir mieste, Turkijoje. Atsisveikinimo vakarėlis buvo be galo linksmas – jo metu visi šoko ir linksminosi iki vėlumos. Penktadienis – paskutinioji kelionės diena, kai grupei teko sėsti į lėktuvą ir skristi.

Viešnagė Turkijoje baigėsi, laikas namo… Pasaulio skoniai! Kiekviena šalis kvepia vis kitaip ir prie stalo kviečia vis kitokiems patiekalams paragauti. Turkija, be abejo, įsiminė kaip aštrių ir liežuvį deginančių patiekalų šalis, bet kelionei pasibaigus liko ne vien egzotiško sotumo jausmas, bet ir bendravimo su kitų tautybių žmonėmis įspūdžiai, užmegztos pažintys, nauji draugai ir prisiminimai, kuriuos per savaitę kartu sukūrė projekto dalyviai. Turkiška virtuvė padėjo susipažinti ne tik su tradiciniais šalies valgiais, bet kartu ir žmonėmis iš įvairių pasaulio kampelių, savita Turkijos gamta ir aplinka, supančia šalies gyventojus. Comenius projektas išpildė daugelio didžiausią svajonę – praplėsti akiratį ir dar geriau pažinti pasaulį.

 Brigita Ragickaitė, IV A