VILKAVIŠKIO „AUŠROS“ GIMNAZIJOS

BUVĘ  MOKINIAI,

GARBĖS GALERIJOS NARIAI

Aušra Razvadauskaitė  – Jurkštienė 

      Mokykla išlieka kaip didelė ir graži šeima, palaiko ryšį tarp baigusių mokyklą mokinių, skatina juos grįžti į mokyklą - pasidalinti patirtimi ar sėkme, organizuoja susitikimus su mokyklą lankančiais mokiniais.

      Ir šį kartą nenusivylėme susipažinę su labai nuostabiu žmogumi. Jauki aplinka ir Aušros Razvadauskaitės – Jurkštienės šiluma užkrėtė visus besiklausančius. Savo istoriją noriai pasakojo ir dalinosi prisiminimais iš mokyklos gyvenimo garbės galerijos narė.

Aušra buvo aktyvi, teigė, kad vien mokslais mokyklinis gyvenimas nesibaigia. Reikia dalyvauti popamokinėje veikloje, bendrauti ir džiaugtis tuo, ką darai. Ugdyti savo charakterį ir pomėgius. Pati Aušra taip darė: dalyvavo visuose renginiuose, nes yra kūrybinga ir protinga. Pačiomis didžiausiomis vertybėmis įvardino klasės draugus, su kuriais iki šiol dar aktyviai bendrauja. Nepamiršo ir auklėtojos Vandos Puskunigienės, kuri savo paprastumu užkrėtė visą klasės darnų gyvenimą. Jos laisvas bendravimas su mokiniais, šiluma, kuria dalinosi, visus susirinkusius daug ko išmokė.

      Mūsų  viešnios pažymiai baigus mokyklą buvo labai geri, todėl pasirinkti specialybę buvo nelengva dilema. Aušra vaikystėje net neįtarė, kad bus pedagogė, o dabar savo pasirinkimu didžiuojasi.

      Pradėjusi mokytis Kauno technologijos universiteto ekonomikos ir vadybos fakultete, tęsė mokslus, apsigynė disertaciją. Pradėjo dirbti valstybiniame universitete, bet vėliau perėjo į ISM vadybos ir ekonomikos universitetą. Dirba su trečiakursiais studentais jau ketverius metus.

      Jos sąžiningumas, teisingumas - nepaperkamas. Dar kartelį įrodo, kad šis žmogus pedagogės darbui – tinkamiausias. Viešnia mums linkėjo, kad nebijotume ieškoti savo tikrojo pašaukimo, rizikuotume net ir klupdami, tačiau vėl stotumėmės ir eitume toliau.

      Kiekvienas susitikimas mus išmoko į gyvenimą žvelgti kitu kampu, atrasti save, pakelti reikalavimų  kartelę. Tokia šio projekto esmė. Mes vertiname patarimus ir laukiame kitų susitikimų su nusipelniusiais žmonėmis, kurie turi ir nori ką papasakoti apie savo gyvenimą, nuopelnus ir klystkelius.

 Darius Juškevičius 
 

      Sausio 23 d., 12.00 val.  Vilkaviškio  „Aušros“ vidurinėje mokykloje įvyko susitikimas su buvusiu šios mokyklos  mokiniu Dariumi Juškevičiumi, garsiu architektu ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. 

      Susitikimas prasidėjo Dariaus Juškevičiaus buvusios klasės auklėtojos Dalios Martišienės prisiminimais...   Garbės galerijos narys mokyklą baigė prieš 22 metus (1987 m.). Taigi praėjo pakankamai laiko, todėl  į susitikimą su buvusiu auklėtiniu mokytoja atsinešė  nuotraukų, kuriose yra Darius mokyklinio amžiaus. Taip pat atnešė parodyti Dariaus darytą „Pusatestatį“ ( juk kompiuterių prieš 22 metus dar nebuvo).  Mokytoja D. Martišienė, išleidusi ne vieną abiturientų laidą,  prisiminė Darių kaip mokinį: „Jis buvo geras mokinys, klasės siela, aktyvus ir turintis subtilų humoro jausmą, - sakė mokytoja, -be jo nepraeidavo joks renginys. Jis viską darydavo neišsišokdamas, lyg kuklus slapukas.“ (P.s. Dariaus kuklumą pastebėjome visi atėję į susitikimą ). Darius visada tyliai siekė savo tikslo gyvenime.

      Jau nuo paauglystės Dariui patiko braižyti, piešti. Todėl jis papildomai lankė dailės mokyklą (važinėdavo savaitgaliais į Marijampolę), vėliau važinėdavo į Vilnių gilinti piešimo žinių.  Tai buvo didelis žingsnis architektūros link, nes, norint  būti architektu, reikia gerai mokėti piešti ir turėti kantrybės tokiam kruopščiam darbui.

      Dariaus suprojektuoti   pastatai,  baldai, biurai  –  modernūs, originalūs ir šiuolaikiški.  Pats didžiausias Dariaus projektas ir pats didžiausias pasiekimas – „Europos centras“  Vilniuje.

      Visiems susirinkusiems pasiklausyti Dariaus Juškevičiaus, nekilo abejonių, kad jis – talentingas ir kupinas idėjų, rimtas ir žinantis, ko nori iš gyvenimo, žmogus.

      Darius mokiniams linkėjo iš gyvenimo imti viską, ką tik jis duoda...

      O mes tik galime didžiuotis, kad mūsų rajone kažkada gyveno ir mūsų mokykloje mokėsi nuostabus, kryptingas ir motyvuotas žmogus, kuris šiandien gali papasakoti savo sėkmės istoriją.   

                                                                                                     Kristina ir Monika Vyzaitės, 9E kl.

Žydrė Sinkevičiūtė - Žilinskienė  

Mokyklos baigimo metai: 1984m.

Baigė: 1987m. Vilniaus pedagoginio instituto fizikos fakultetą.

Karjeros laiptai: 1987m. Vilkaviškio V. Vitkausko  vidurinės mokyklos fizikos mokytoja.  1997m. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos švietimo skyriaus vyresnioji specialistė.

Darijus Pagodinas 

      Praėjęs  ketvirtadienis į mūsų mokyklą ir vėl pakvietė  įdomų žmogų. Tai dar vienas projekto „Drąsinkime ateitį“ dalyvis, buvęs mūsų mokyklos mokinys – Darijus Pogodinas.

      Darijus baigė Kauno technikos institutą, apsigynė disertaciją. Dabar turi technikos mokslų daktaro laipsnį. Bet tai tik sausi laipsniai, tolimi nuo tikrosios, šio daug pasiekusio žmogaus svajonės.

      Dar būdamas vos 3 metų berniukas, Darijus žiūrėjo į žvaigždėtą  dangų ir troško būti lakūnu. Dažniausiai ši laki berniukų  svajonė taip ir lieka neišsipildžiusia. Bet šis žmogus pavertė svajonę tikrove. Jis kryptingai visą savo gyvenimą ėjo šio tikslo link ir dabar turi lakūno licenciją ir gali skraidyti. Netolimoje ateityje žada pabaigti mokslus ir tapti profesionaliu lakūnu.

      Apie verslą (tai tikroji Darijaus veiklos kryptis) jis mažai pasakojo, nes verslas jam  – tik pragyvenimo šaltinis.

      Mes, mokiniai, sėdėjome ištempę ausis, buvo smagu klausytis pasakojimo žmogaus, kuris nepavargdamas  pasakojo apie  savo svajonės siekius...  Skraidymas Darijui tarsi poezija, kuri išplešia jį iš realaus pasaulio, verslo ir kitų žemiškų reikalų ir nukelia į kitą dimensiją, į kitą, aukštesnį, nežemišką, pasaulį. Tai – tikrasis jo gyvenimas, tikroji būtis.

      Manau, šis pasakojimas daugelį mokinių privers siekti savo svajonių ir nepalūžti susidūrus su sunkumais. Juk svajonės, tai gyvenimo tikrieji varikliai. Tik dėl jų verta stengtis gyventi. 

Darius Dziegoraitis

          Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos aktų salėje įvyko linksmas projekto „Drąsinkime ateitį“ susitikimas su buvusiu šios mokyklos mokiniu Dariumi Dziegoraičiu. Šio projekto esmė - supažindinti mokinius su žmonėmis, kurie pasigavę sėkmę, drąsiai įveikę sunkumus, pasiekė užsibrėžtą tikslą . Ši sėkminga istorija tik patvirtino taisyklę, kad ir nebuvę patys geriausi mokykloje, turi galimybę prasiskinti kelią į sėkmingą ateitį.

            Susitikimas prasidėjo linksmai ir įdomiai. „Griežtasis“ prokuroras buvo linksmas, nepraradęs humoro jausmo. Jis mielai prisiminė jaunystę mokykloje, mokytojus ir įdomias istorijas iš savo mokyklinio gyvenimo. Svečias prisipažino, kad, kai mokėsi mokykloje, labai bijojo fizikos pamokos. Bijodavo, kad tik nepakviestų atsakinėti. O kviesdavo Darių dažnai...

      Prisiminimuose išlikę ir labai daug linksmų bei šiltų akimirkų. Jis lankė šokių būrelį, chorą,  skaitė knygas apie karą, mėgo žaisti krepšinį ir net žaidė už mokyklą. Labiausiai jis mėgo istoriją ir jos mokytoją, senąjį mokyklos veteraną Leoną Kumpį. Šis mokytojas taip pat apsilankė mokykloje ir dalyvavo susitikime su buvusiu savo mokiniu. Jis su visais pasidalino prisiminimais ir papasakojo jaunimui apie svečią keletą nutikimų. „Jau tada buvo galima įžvelgti, kad šis mokinys bus aktyvus ir protingas“, - teigė senasis mokytojas.

      Darius taip pat neslėpė savo susižavėjimo mokytoju ir jo dėstomu dalyku. Jis net buvo pasirinkęs pedagogo kelią, bet likimas sutvarkė  viską savaip. Neslėpė ir to, kad studijuoti jam buvo lengviau nei mokytis mokykloje.

      Tačiau savo užsispyrimo ir valios dėka jis ir pasivijo savo sėkmę ir dabar tvirtai žengia savo pasirinktu keliu. Galbūt šio žmogaus sėkmės priežastis - sąžiningumas, o gal nepaprastas humoro jausmas, didelės valios pastangos.

      Taigi, viskas tinka mums, pradedantiems savo kelius ir klystkelius. Kiekviena patirtis - pamoka mums, jauniesiems, gyvenimo kelio keleiviams.

      Susitikimas paliko neišdildomą įspūdį. Gal atviras pokalbis kažkam padės teisingai pasirinkti savąjį kelią?..  
 

Kristina ir Monika Vyzaitės, 9e kl. 

Aistė Tėvelytė – Skukauskienė

      Aistė  Tėvelytė – Skukauskienė mūsų mokyklą  baigė 1986 metais. Mokykloje ji buvo labai aktyvi:  dalyvaudavo beveik visose popamokinėse veiklose. Gerai mokėsi. Labiausiai ir geriausiai jai sekėsi kalbos. Bet likimas viską suklostė taip, kad ji, tėvų įkalbėta, pasirinko tiksliuosius mokslus Kauno technologijos universitete. Nors, anot Aistės, matematika ir fizika nebuvo  jos „varomasis arkliukas“, bet mokslus  KTU automatikos fakultete ji  sėkmingai užbaigė. (Nors jos hobis, o gal neišsipildžiusi vaikystės svajonė – būti šokėja).

      Nepatikėsit, bet baigusi universitetą, Aistė įsidarbino televizijoje ir po kelerių rimto darbo LTV2 kanale tapo režisiere. Ji režisavo įvairias laidas...

      Šiandien  dėl to, kad paklausė tėvų patarimo, ji visai nesigaili. Aistė sakė, kad: „... kiekvienas darbas yra reikalingas“. Ji kalbėjo, kad mokytis reikia pradėti jau čia, mokykloje, o ką mokysiesi toliau, tai tik pakartosi arba papildysi savo žinias. Taip pat Aistė pamokė, jog reikia gerbti visus žmones, kad ir kokie jie būtų.

      Tad gyvenkime pagal šią Aistės gyvenimo moto! 

Eimantė  Dabrilaitė, 9E kl.

Raimundas Škėma

Trečiadienį  įvyko devintasis susitikimas su garbės galerijos nariu Raimundu Škėma.  Mums jį pristatė buvusi jo auklėtoja Eleonora Buzaitienė šiais žodžiais: „Raimundas buvo labai stropus mokinys, inteligentiškas, visada pasitempęs, kokį mes matome ir dabar“. Pagalvokite, šešiolika mokomųjų dalykų penkiabalėje sistemoje ir tik penki ketvertai, o visi kiti penketukai“. Savo šypsena nušvietęs visą kabinetą Raimundas Škėma susitikimo dalyviams sukūrė jaukią ir mielą atmosferą.  
            Pirmieji garbės galerijos nario žodžiai - padėka savo mylimai ir gerbiamai auklėtojai už puikius žodžius ir šilumą. Kaip mes ir minėjome, ponas Raimundas yra gana kuklus, tai parodė jo žodžiai: „Šis susitikimas ne apie mane, aš tik atiduodu skolą Jums. Gal nors vienas žodis ar viena mintis, pasakyta mano, išliks jūsų širdyse ir atsilygins jums kažkokiu darbu, galbūt bus gyvenimas lengvesnis“. Šiais prasmingais žodžiais pradėjome neeilinę pamoką, iš kurios galėjome pasimokyti labai daug ko. Tai žmogus, beprotiškai atsidavęs ir mylintis savo darbą. Mediko kelio jis nesirinko, pats kelias pasirinko jį. Jis sakė, jog ši profesija yra viena iš sunkiausių, reikalaujanti daug fizinių jėgų. 
            Ponas Raimundas paklausė, ar iš susitikime dalyvaujančių mokinių yra norinčių sieti savo gyvenimą su medicina. Iš vienos mokinės  išgirdęs teigiamą atsakymą, pasiūlė užeiti į jo privačią kliniką  ir stebėti darbo dieną. Tai didelis išbandymas, kurį išlaiko ne kiekvienas.  
  Susitikimo pabaigoje gydytojas R. Škėma, kaip ir pridera medikui, visiems linkėjo būti sveikiems.
 
                                                                                       
                                                                                                                           Silvija ir Rasa, 9d kl.

Dambravai

            Valstybinės šventės - Vasario 16-osios -  išvakarėse Vilkaviškio „Aušros“ vidurinės mokyklos bendruomenė buvo pakviesta į netradicinę istorijos pamoką – susitikimą su mokytojų Dambravų dinastija. Buvę mokyklos mokytojai, matematikai  Kęstutis, Nijolė bei Stasys  Dambravai  atvyko  ne vieni, o lydimi savo atžalų: vaikų ir anūkų. Gaila, kad  susitikime dalyvauti negalėjo dar vienas Dambravų šeimynos atstovas – buvusi lietuvių kalbos mokytoja Staselė ( tiesa, ji dalyvavo neakivaizdžiai....).

          Praleistas laikas su šiais garbiais, daug patyrusiais ir mačiusiais  žmonėmis,  paliko neišdildomą įspūdį kiekvienam, sėdėjusiam salėje. Svečiai jausmingai pasakojo savo graudžią sunkaus gyvenimo istoriją, kuri kartu atspindi ir visos lietuvių tautos likimą. Išgirdome daug įdomių autentiškų pasakojimų - Dambravai auditorijai fragmentiškai ir labai nuoširdžiai atskleidė savo skaudžius  gyvenimo faktus: gyvenimą Nepriklausomoje Lietuvoje, tremtį,  įsitvirtinimą socialistinėje visuomenėje... Juos iliustravo fotografijos bei  kadrai iš dokumentinio filmo apie šią šeimą. Šeimos tvirtybės paslaptis- meilė ir tikėjimas. Visi nustebo, išgirdėję dainuojančius šeimos vyrus. Kiekvienas  Dambravų dinastijos ( anot vieno iš Dambravų - klano) atstovas privalėjo papasakoti apie save. O mažiausieji „Dambravukai“ salę pralinksmino padeklamavę patriotinį, tikrai „lietuvišką“ eilėraštį. Tačiau  ne vien girdėjome kalbančius svečius, šiltus padėkos žodžius šiems žmonėms sakė kolegos, draugai, buvę mokiniai.

          Be to, šis susitikimas - tai vienas iš projekto „Drąsinkime ateitį“ renginių. Mokiniai į garbės galeriją įtraukė ir šios šeimos atžalą - Valdą Dambravą (mokytojų Stasio ir Stasės Dambravų sūnų).

Dambravai - muzikali šeimyna: dainuoja visi šeimos nariai, tiek maži, tiek dideli. Tuo galėjo įsitikinti ir šio susitikimo dalyviai, kai popietę užbaigė jungtinis svečių ir šeimininkų choras daina „Tu vėjo paklausk...“ 

 Živilė Kainauskaitė, 11 c

   Dainius Žikevičius

Valdas Dambrava

Agnė Sunklodaitė

Saulenė Pučiliauskaitė

Arūnas Poniškaitis

Stanislovas Poniškaitis

Danielius Liansbergis

Vaidas Labašauskas

Aurelijus Gutauskas

Mindaugas Dailidė

  Tomas Bauras