Priešpaskutinis rugsėjo savaitgalis buvo ypatingas visiems Lietuvos krikščionims katalikams – pas mus atvyko Šventasis Tėvas Pranciškus. Visus metus nekantriai laukėme šio savaitgalio, o dabar jis teliko atmintyje kaip neišdildomas prisiminimas ir tikėjimo liudijimas.
Ankstyvą šeštadienio rytą Vilkaviškio ,,Aušros“ gimnazijos mokiniai rinkosi parapijos salės kiemelyje ir su nekantrumu laukė, kol geltonasis autobusiukas pajudės Vilniaus link. Kelionė visai neprailgo, nes žinojome, kad mūsų laukia nepaprasta diena. Kai pagaliau atvykome į sostinę, mūsų laukė išbandymas: eilė iki mūsų sektoriaus, atrodo, buvo be galo. Net nematėme, ar laukiame mums reikiamoje eilėje. Tiesiog laukėme. Mūsų laimei, po kiek laiko sulaukėme ir patekome į savo sektorių. Popiežiaus laukėme maždaug 5–6 valandas, tačiau laukimas neprailgo – visi susėdome ant pledų ir vaišinomės atsivežtomis iš Suvalkijos vaišėmis.
Artėjo laikas, kai į Rotušės aikštę turėjo atvykti popiežius. Visų akys spindėjo laukimu. Nuostabios giesmės glostė širdis, vienijo maldoje ir tarsi pakrovė energija laukiant. Kai tolumoje išvydome atriedantį baltą popamobilį, visų širdis užplūdo šiluma, ir, rodos, net palengvėjo. Popiežiaus veidą puošė šypsena, akys degė meile. Jis labai mėgsta bendrauti su žmonėmis, tad kelis kartus prašė popamobilio vairuotojo sustoti ir išlipęs iš jo sveikino visus susirinkusius, laimino ir dėkojo atvykus susitikti su juo. Tai buvo ypatinga. Kai pamačiau Tėvą, laiminantį ligonius, mažus vaikus, man net širdį suspaudė. Kiek daug meilės telpa vienoje paprasto žmogaus širdyje. Kiek daug tikėjimo, vilties ir paprasčiausio gerumo. Visas šias vertybes popiežius Pranciškus atskleidė savo kalboje, priminė mums paprastus, kasdienius, tačiau labai svarbius dalykus, nes būtent jie daro gyvenimą gražų ir veda Dievo link. Taip pat jis kalbėjo, jog mes atvykome ne susitikti su popiežiumi, o liudyti Dievą. Štai taip subtiliai jis nusižemina, pirmenybę teikdamas Viešpačiui. Ypač sujaudino akimirka, kai visi ištiesėme rankas į popiežių ir giedojome palaiminimo giesmę.
Iš susitikimo su popiežiumi Pranciškumi visi išvykome pakylėti, kupini jėgų ir visai nepavargę. Išsikėlėme naujus tikslus ir pasiryžome juos įgyvendinti, žinodami, jog mums visuomet padės nuoširdi malda ir Šventojo Tėvo palaiminimas.
Brigita Grigaliauskaitė, IIIF kl.
