Darykime gerus darbus, nors jie atrodo ir nematomi

,,Vargu, ar yra didesnis pasitenkinimas už pasitenkinimą kuriant”, – teigė rašytojas Nikolajus Gogolis. Šį teiginį puikiai patvirtina ir šiais mokslo metais susirinkusi talentinga, kūrybinga bei norinti tobulėti dailės išplėstinio kurso III kl. mokinių grupė: (Balulytė Gabrielė, III B, Bedorfaitė Gita, III A, Butėnas Deimantas, III D, Gudaitytė Austėja, III B, Janulaitytė Saulė, III E, Janulaitytė Ugnė, III C, Jurgelaitytė Emilija, III B, Kačkauskaitė Akvilė, III E, Miliauskaitė Emilija, III A, Ringytė Gabija, III B, Šventoraitytė Justė, III A, Valančiūtė Rugilė, III C), kuri parengė ir pristatė parodą „Gėrio samprata“.

Parodos ištakos buvo mūsų mokytojos R. Viktažentienėspasiūlyta įdomi interpretacija – pavaizduoti individualią gėrio sampratą, remiantis šia idėja: ,,Žmogus laisto žemę, tikisi, jog kažkas iš jos išaugs, tačiau gėlė pradeda augti kitoje žemės pusėje…, laistantis žmogus tos gėlės nemato, tačiau ji yra…“ Besvarstant, kaip šią mintį pavaizduoti popieriaus lape, skirtingų idėjų bei minčių netrūko: juk iš tiesų žmogus taip dažnai dalina gėrį visam pasauliui, jog tas grožis ir gėris lieka nepastebėtas rutinos persmelktoje užmaršty… Trumpai tariant, gali skleisti pasaulyje gėrį, dorą bei šviesą, tačiau to gali niekas net nepastebėti. Todėl ir norėjome šia paroda priminti, jog reikia išdrįsti atsiplėšti nuo žmones pasiglemžusios rutinos ir pastebėti, koks nuostabus pasaulis mus supa. Kurdami pasitelkėme skirtingas dailės technikas bei spalvinį koloritą, kiekvieno autoriaus kompozicijoje išliko stilizuotas savitumas ir individualumas, tačiau bendrą parodos idėją galima nusakyti prancūzų rašytojo Gustavo Flobero, žodžiais, jog „menininkas turi būti savo kūrinyje kaip Dievas visatoje – visur esantis ir niekur nematomas“.

Ugnė Janulaitytė, III C kl.