Paskutiniąją gegužės savaitę, grupė gimnazistų pradėjo ypatingai – dalyvavo edukacijoje, šokio spektaklyje „Norėčiau būt paparčio žiedu“. Tai Kauno šokio teatro „Aura“ organizuota veikla, kuri stebino, žavėjo tik įėjus į teatro patalpas. Tai tarptautinė teatro trupė, kurioje šoka atlikėjai iš Prancūzijos, Italijos, Lietuvos, Meksikos, Japonijos, Albanijos, Olandijos. Spektaklio metu negalėjome nesistebėti išlavinta kūno technika, per kūno judesius išreiškiamas idėjas ir improvizacijas. Nuolat mūsų dėmesys buvo prikaustytas, nes scenoje matėme viltį, skausmą, nusivylimą, trapumą, kovą, vienybę ir meilę. Kiekvienas šokėjas buvo unikalus ir ypatingas. Šis gamtos įkvėptas spektaklis – apie medžius, arba apie žmones, kurie gyvybiškai reikalingi vieni kitiems tam, kad bendrautų, kvėpuotų, veiktų, išliktų ir nepailsdami ieškotų savo paparčio žiedo. Po spektaklio turėjome galimybę pasidžiaugti pavasarišku Kauno senamiesčiu, pasigėrėti paroda, esančia senosios prezidentūros kiemelyje.
Edukacijos dalyvių mintys po spektaklio:
- Labai įtraukiantis ir su gilia mintimi, prikaustęs dėmesį į kiekvieną šokėją. Buvo labai gražu. (Saulė);
- Spektaklis labai nustebino. Buvo smagu žiūrėti į šokėjus, kurie su didele meile yra atsidavę šokiui. (Gabija);
- Tai buvo ypatinga ir unikalu. (Aista);
- Spektaklis – ištisas veiksmas, palikęs labai didelį įspūdį. (Eirida);
- Spektaklyje buvo labai įdomiai atskleista šokėjų kūno kalba, kuri leido įsijausti ir suprasti jų jausmus. (Adriana);
- Tokį spektaklį mačiau pirmą kartą. Jis kėlė daug ir įvairių emocijų kiekvienam žiūrovui. (Paula);
- Labai patiko šis šokio spektaklis. Jame parodyta daug jausmų, kūrybos, improvizacijos. (Aura);
- Vertas dėmesio spektaklis, kuriame šokėjai atskleidė pagrindinę temą savo kūno kalba. (Simona);
- Įspūdingas spektaklis, kuris parodė, kad ir be žodžių galima atskleisti daug emocijų bei minčių, pasitelkiant tik kūno kalbą ir šokį. (Kamilė);
- Unikalus gamtos ir žmogaus ryšys, žmogaus emocijos ir gilūs jausmai. Visa tai sutilpo viename spektaklyje, kuris privertė susimąstyti kokį ryšį su gamta turime mes, žmonės. Nerealu kaip žmogaus judesiais galima išreikšti emocijas ir jausmus. Šokis – viena nerealiausių kalbų, egzistuojančių šiame pasaulyje. (Evita).
