Luko Rakausko, šių metų abituriento, eilėraščių galbūt jau esate skaitę. Šįmet Lukas dalyvauja respublikiniame filologų konkurse. Džiugu: poezija gerai įvertinta – atrinkta pakutiniam etapui. Linkime sėkmės. Tikimės, kad Luko eilėraščius įvertinsite ir jūs.
1
Išgirdęs daiktavardžius matau jų spalvas:
langinės – pastelinė balta,
senos durų rankenos – sutrinta pilka.
Regiu jas ir kaip neapčiuopiamybes:
pirmadienio – purvina balta,
o ketvirtadienio – melsvai pilka džinsinė…
Tik rytojaus spalvos nematau.
Gal
tokios net ir nėra?
2
Jei kaskart,
kai kas nors pamelavo,
apšnekėjo
arba apgavo, būčiau nusičiaudėjęs,
namuose būtų sudužę visi čekiško stiklo ąsočiai ir visos margos tarybinės lėkštės.
Jei kaskart nusičiaudėtų kiekvienas
apšnekėtas
ir
apgautas
Ar šiam pasauly dar liktų iš ko gerti ir valgyti?
3
Gruodžio 31.
Refleksija.
Aš jos nedarysiu.
Tegul daro ją aktoriai.
Tegul dalinasi padėkom ir nuotraukom.
Pritempta sufalsifikuota ir paskaninta informacija
beveik kaip sovietmečiu.
Jausmai jose netikri.
Šypsenos priverstinės.
Įvykiai pramanyti.
Kolekcionuoti ne nuotraukas,
akimirkas derėtų,
juk būtent tai pagrindinė ekstazė
bet kurio mirtingojo gyvenime.
4
Pavasarinė balta begonija,
kybanti ant pavėsinės bestiklių langų
lapkričio lediniame nakties pavėsy.
Mes abu lyg sinchronišką ritmą mušančios širdies dvyniai.
Abiems
per daug ledinio lapkričio.
Ir maža šilumos.
Tikriau, – jos visai nėra.
Ir turbūt
jau
greit
nuvysim.
5
Tąnakt
Bemaž trims valandoms aš nužudžiau Niutoną.
Bėgiojau sienom, o vyno stiklinę įskėliau ant medinio stalo, boluojančio prie lubų.
Jei mesčiau kūjį žemyn, – jis kristų tiesiai man ant galvos.
Tąnakt skendau beprotybėj, bekraštėj ir be gravitacijos.
Manęs netraukė žemė.
Ir, atrodė, aš jos taip pat.
(O, Dieve, kodėl tada ji manęs neišspyrė..?!)
Paryčiais ir vėl ėmiau vaikščioti ant grindų, stalas grįžo savon vieton,
o Niutonas prisikėlė.
Trumpam, žinoma.
Iki
šio
vakaro.
6
Sninga ant Hamburgo rotušės žalsvų stogų.
Ir snaigėse laimė – –
(džiaugiuosi kaip vaikas, kurį kažkas panoro pasiimti iš globos namų)
Tokia ramybė ir šiluma… Bėgsiu vienmarškinis!
(Bėgčiau ir nuogas, bet ką pagalvos plaukiantys Elbe?)
Po velnių!
Suknistas stiklinis suvenyras.
(ir, atrodo, niekas šito vaiko nebenori imti)
Hamburge sninga,
snaigėm ir laime,
bet sninga be manęs.
