Mokslo metams įpusėjus, mes, dvyliktokai, pradėjome nagrinėti fašistinės koncentracijos stovyklos patirtį atsiminimų knygoje „Dievų miškas“ aprašiusio modernisto Balio Sruogos gyvenimo istoriją bei kūrybą. Todėl vasario 21 d. lietuvių kalbos ir literatūros pamokos metu grupei abiturientų buvo suteikta išskirtinė galimybė virtualiu būdu nukeliauti į Balio ir Vandos Sruogų namus-muziejų, įsikūrusį Kaune. Šios nuotolinės ekskursijos metu, mokytojos Vaidos Kainauskienės iniciatyva, buvo pakviesta rašytojo namuose dirbanti muziejininkė Vaida Bareišaitė, kuri ne tik maloniai supažindino dvyliktokus su rašytojo gyvenimu susijusiais eksponatais, įsikūrusiais jų namuose, bet ir pristatė įdomių, prieš tai negirdėtų, faktų, kurie padėjo artimiau susipažinti su šiuo kūrėju. Pasibaigus pamokai gavome neįprastą užduotį – prisidėti prie istorinės atminties akcijos, skirtos artėjančioms valstybės šventinėms datoms, rašant laiškus istorijai – „Iš širdies į praeitį” ir parašyti laišką Baliui Sruogai.
Miglė Dobilaitė, IVC klasės abiturientė
Ištraukos iš laiško Baliui Sruogai:
- Didelė garbė ir menkas jaudulys, kai suprantu, jog rašau tokiam žmogui, kuris gyvenime matė tiek daug ir tą visumą link gyvenimo pabaigos stengėsi palikti ateities kartoms. ASTIJUS
- Visų pirma, kaip XX a. vidurio rašytojas, Lietuvos literatūros istorijoje palikote reikšmingą palikimą ateities kartoms. Šiomis dienomis Jūsų kūrinys „Dievų miškas“ yra ne tik romanas, bet ir svarbiausias to meto istorinis šaltinis. Ugnė
- Ne kiekvienas galėtų išgyventi tokiomis sąlygomis ir išlikti stiprus tiek emociškai, tiek fiziškai. Jūsų kūrinys yra persmelktas ironijos. Ar jums ironija teikė savotiškos vilties ir tokiu būdu leido prisiliesti prie svajonių, apie laisvą ir pilnavertį gyvenimą? Mano akimis, ironija leido Jums atitrūkti nuo niūrios lagerio kasdienybės. Rugilė
- Be to, girdėjau, kad mėgstate gerti stiprią kavą ir žaidėte šachmatais su Vincu Krėve. Būtų įdomu sužinoti, kuris geriau žaidėte šachmatais: jūs ar Vincas Krėvė? Pats šachmatų nežaidžiu, bet kova tarp dviejų garsių rašytojų turėtų būti įdomi bei įspūdinga. Raigardas
- Tiesa pasakius, man jūsų pažinimas atvėrė šiokį tokį suvokimą ir apie save patį, apie tai, kad kartais geriau pabūti su savimi ir tai gali atpirkti bet kokią draugiją. Kaip pasakė garsus filosofas Artūras Šopenhaueris : „ Kas nemėgsta vienatvės, tas nemėgsta ir laisvės, nes tik būdamas vienas žmogus yra laisvas.“ Todėl jūsų vienatvė ir buvimas savimi padėjo jums sukurti tokios puikios vertės kūrinį. Gabrielius
- Jūsų išgyvenimai ir požiūris į juos pakeitė mano gyvenimo suvokimą. Miglė
- Esu įsitikinusi, kad kiekviena diena koncentracijos stovykloje buvo pragariška ir naujais įvykiais traumuojanti. Mane labiausiai paveikė skyrius „Klipatų klipata“, nes tikiu, kad tai buvo vienas Jūsų kraupiausių kada nors matytų vaizdinių. Milda
- Skaitydama kūrinį svajojau, kaip norėčiau prisėsti ant suolelio su jumis ir išgirsti atsakymus į man iškilusius klausimus, kaip įmanoma tokiomis sąlygomis išlikti pozityviam ir rašyti komedijas, kai aplinkui liejasi kraujas ir rūksta sudegintų kūnų dūmai per krematoriumo kaminą. Skaitydama savęs dažnai klausdavau, o kaip aš išgyvenčiau šias nežmogiškas sąlygas, tačiau pati sau nesugebu atsakyti, nes sunku įsivaizduoti, kas turėtų dėtis mano širdyje, kai esu toli atskirta nuo savo šeimos, artimų žmonių. Modesta
- Labai esu dėkinga, kad tuo metu buvo tokių žmonių kaip jūs, kurie gali atverti akis dabartyje gyvenantiems dažniausiai išlepusiems ir viskuo besiskundžiantiems žmonėms. Ačiū jums už tai. Gabija
- Taip pat negalėjau nepastebėti, jog esate ne tik rašytojas, bet ir literatūros tyrinėtojas, publicistas, vertėjas, teatro istorijos teoretikas, vos ne pirmuosius dirvonus čia pradėjęs arti, tautosakos tyrinėtojas. Stiliumi išsiskirianti asmenybė, Maskvoje pradėjote nešioti gintaro karolius, su kuriais beveik niekad vėliau ir nesiskyrėte. Skaitydama biografija atradau Jūsų didžiausią aistrą ir žaizdą – teatrą. Vytenė
