Prieš 35-erius metus Lietuva parodė pasauliui, kas yra tikroji vienybė. Laužų šviesa, susikibusios rankos ir bendra malda prie Televizijos bokšto bei Parlamento tapo mūsų valstybės pamatu. Šiandien mūsų gimnazijos languose degė atminties žvakutės. Gimnazijoje besimokantys jaunieji šauliai, vadovaujami mokytojos Rasos Tremnerienės, pakvietė bendruomenę susiburti prie simbolinių laužų ir pagerbti tuos, kurie prieš trisdešimt penkerius metus stojo prieš tankus, saugodami mūsų teisę į laisvą žodį, mokslą ir ateitį. Šiandien mes dėkojame Laisvės gynėjams už tai, kad esame laisvoje šalyje. Mes prisimename, kodėl esame čia, ir žinome – mūsų laisvė yra nepalaužiama, kol mes esame kartu. Sausio 13-oji – tai diena, kai paprasti Lietuvos žmonės, ginkluoti tik daina ir tikėjimu, apgynė mūsų ateitį. Mes lenkiame galvas prieš tuos, kurie atidavė brangiausia, ką turėjo, kad mes šiandien galėtume laisvai kalbėti, kurti.
Laisvė nėra dovana – tai pasiaukojimo vaisius. Laisvės gynėjų auka – tai mums paliktas testamentas. Būti laisvam – tai gerbti savo kalbą ir istoriją, saugoti vieniems kitus, mokytis ir augti, nes išsilavinusi tauta yra nenugalima.
Mes prisimename. Mes didžiuojamės. Mes esame laisvi!
