Biologijos kabinete pražydo monstera. Šios gėlės žydi labai retai. Pirmasis žiedas prasiskleidė vasaros pabaigoje. Dabar laukiame prasiskleidžiant trečiojo. Monstera (lot. Monstera) yra aroninių šeimos augalas. Jos tėvynė – Pietų Amerika ir Rytų Indija. Monstera priklauso lianoms, tai labai gražus visžalis augalas. Gėlė turi patrauklius dekoratyvinius lapus, kurie yra labai įdomios formos. Jauni augalo lapai būna ištisiniai, vėliau pasidaro skylėti kol galiausiai visai prasiskiria.
Monstera greitai auganti ir nereikli gėlė. Žiedai labai efektingi – apgaubti dideliu geltonu papėdlapiu, todėl ir panašūs į kalijos žiedus. Sunokina ir vaisius, kurie panašūs į kukurūzų burbuoles – 25 centimetrų ilgio ir 3-4 centimetrų skersmens. Vaisiai stipriai kvepia ananasais ir yra valgomi – net kartais vadinami meksikietiška duona. Beje, valgyti vaisius galima tik visiškai sunokusius, nes juose esantis kalio oksalatas gali sukelti įvairias alergines reakcijas. Todėl vaisiai tinkami valgyti tik tada, kai sunoksta taip, kad burbuolės suskyla (maždaug per 10-12 mėnesių), o sėklas lengva nubraukti nuo paviršiaus. Ten, kur monsteros auga natūraliai, panaudojami ne tik jų vaisiai: iš išorinių šaknų Peru daromos virvės, iš jų Meksikoje pinami krepšiai, lapų antpilu gydomas artritas. Be to, monsteros lapai ir šaknys naudojami ir magijoje, nes kai ore susikaupia daug drėgmės (ypač prieš lietų), monsteros „pravirksta“. Tai yra, lapų pakraščiuose iš žiotelių sunkiasi vanduo. Kitais mokslo metais ragausime monsteros vaisių ir mes.
Biologijos mokytoja metodininkė D. Paškauskienė
