Spektaklio sūkuryje (G. Tuminaitės spektaklis „Marti“)

Šie mokslo metai gimnazistams buvo gana sudėtingi visomis prasmėmis: pamokos vyko nuotoliniu būdu, trūko bendravimo tiek su bendraklasiais, tiek su draugais, nebuvo ir ekskursijų… Kiekvienais mokslo metais mokytojai stengdavosi mokinius nuvežti bent į vieną spektaklį. Teatras – ypatinga vieta: čia tvyro stebuklinga atmosfera, kuri verčia pasitempti, susimąstyti, o scenoje matomi epizodai leidžia atitrūkti nuo kasdienybės, pagaliau, patikėti stebuklais. Džiaugiamės, kad bent virtualiai, pasinaudodami Kultūros paso paslaugomis, turėjome galimybę išvysti klasikos kūrinio šiuolaikinę interpretaciją. I klasių mokiniai turėjo išskirtinę galimybę išvysti režisierės Gabrielės Tuminaitės pastatytą spektaklį „Marti“ (pagal Žemaitės apsakymą „Marti“). Spektaklyje atsispindi kūrėjų bandymai suprasti XIX a. vedybų, šeimos, meilės ir laimės sampratas ir palyginti jas su šiuolaikinėmis. Spektaklis kupinas sceninės simbolikos ir apibendrinimų, sukuriančių siurrealistinę nuotaiką. Kaip teigia režisierė G. Tuminaitė, „Marti“ – pats tobuliausias kūrinys kalbėti apie patyčių psichologiją ir lygiateisiškumą.“ Tai išties įdomus režisūrinis sprendimas, priverčiantis susimąstyti apie šeimos sampratą, moters vaidmenį visuomenėje ir šeimoje, pagarbą vienas kitam. O kaip I klasių mokiniai įvertino šį spektaklį?

GIMNAZISTŲ KOMENTARAI:

Aušrinė

Pastarųjų lietuvių literatūros pamokų metu pradėjome nagrinėti vienos žymiausių lietuvių realizmo atstovės Žemaitės apsakymą „Marti“. Tai išties įspūdingas kūrinys (nors ir nedidelės apimties), atspindintis gal kiek ir hiperbolizuotą XIX a. kaimo žmonių gyvenimą, kai dėmesio centre atsiduria moteris ir jos išgyvenimai.

Norėdami labiau įsigilinti ir geriau suprasti kūrinį, nusprendėme peržiūrėti režisierės Gabrielės Tuminaitės ir Vilniaus mažojo teatro aktorių komandos kurtą spektaklį MARTI. Turiu pasakyti – ši sceninė versija išties nepaprasta. Aktorių įsijautimas į savo vaidmenis labai pagyvino emociją, o tai spektaklį padarė dar labiau patrauklesnį žiūrovo akiai. Viena yra skaityti knygą, o visai kas kita tą pačią istoriją stebėti savo akimis. Neįtikėtina. Spektaklis kupinas sceninės simbolikos ir apibendrinimų, kurie sukuria kone siurrealistinę nuotaiką. Ne savo noru į Vingių šeimą patekusi Katrė išgyvena daug skausmo, psichologinį smurtą. Galiausiai nuo sunkios kančios ją išgelbėja liūdna baigtis.

Kaip bebūtų, gyvenimas nesustodamas juda į priekį. Daug kas keičiasi, bet žmonės – nelabai. Šiuo atveju žmogus matomas kaip radikalas senosioms tradicijoms, o spektaklio MARTI veikėjus galime pastebėti ir šiandieną. Taigi, Žemaitės „Marti“ – vis dar svarbus kūrinys. Tai tikrai daugelį šokiruojantis, bet akivaizdus pavyzdys nūdienos visuomenei.

Gabija

Patiko Katrės charakteris, nes ši veikėja vienintelė buvo dora. Ji, nors ir nesėkmingai, bet bandė įvesti tvarką, buvo tvarkinga ir darbšti. Nepatiko Jono ir jo tėvų mąstymas ir melavimas ne tik kitiems, bet ir sau patiems, jų šiurkštumas, apsimetinėjimas, naudos sau siekimas.

Karilė

Spektaklį „Marti“ tiesiogiai lyginu su apsakymu. Manau, kad įdomiai pateiktas siužetas, gerai perteikta atmosfera tiek scenoje, tiek ir dekoracijomis, ir kostiumais. Aktoriai labai gerai įsikūnijo į savo vaidmenis, rodė daug emocijų, kurių skaitydamas apsakymą gali ir nepajusti. Spektaklis nepalieka abejingų.

Eva

Spektaklis patiko, aktoriai gerai vaidino ir perteikė žiaurų praeities gyvenimo būdą, kad tuo laiku buvo svarbiau turtas negu meilė.

Beata

Spektaklis „Marti“ man labai patiko. Aktoriai puikiai vaidino, labai paveikiai išreiškė emocijas, tokias kaip: pyktis, liūdesys, neviltis. Įsimintiniausia scena buvo, kai Katrė supyko dėl šio gyvenimo, supyko ant savo sutuoktinio, tėvų. Šioje scenoje aktorė Indrė Patkauskaitė įtaigiai perteikė Katrės pyktį.

Lauryna

Man spektaklis labai patiko, nes buvo labai aiškiai ir suprantamai pateiktas visas kūrinys. Aktoriai labai puikiai kūno kalba perteikė veikėjų emocijas, jų kalbos ypatumus.

Kotryna

Spektaklis man patiko, nes režisierius ir aktoriai atliko puikų darbą ir puikiai perteikė idėją.

Evita

Spektaklis buvo puikus ir su gilia prasme. Tikrai vertė susimąstyti, koks gali būti žiaurus gyvenimas ir kokie gali būti žiaurūs žmonės. Pasakyti, kas labiausiai patiko/nepatiko yra sunku, bet manau, kai Katrė mirė, jai tikrai palengvėjo…

Kristupas

Spektaklis labai patiko. Viso spektaklio metu aktoriai buvo labai įsijautę į savo vaidmenis, o tai mane būtent ir įtraukė į veiksmą, pasijaučiau lyg pats būčiau šalia.

Rugilė

Patiko, kaip vaidina aktoriai, kad spektaklis buvo šiuolaikiškesnis. Tiesa, kai kurios vietos privertė šypsotis…

Andrius

Spektaklyje man patiko, kad veikėjų charakteriai ir emocijos buvo atskleidžiamos ne tik žodžiais, bet ir veido išraiškomis, o tai spektaklį padaro gyvesnį, įdomesnį. Nepatiko, kad kai kurios situacijos buvo pernelyg ištęstos, o tai priverčia žiūrovą nuobodžiauti.

Titas

Man labiausia patiko Vingių ginčai, nes pykdamiesi jie pateikdavo įdomius teiginius ir argumentus, o nepatiko sceninė aplinka, kurioje viskas vyko, nes ji atrodė gan tuščia ir neatspindėjo veiksmo.