Yra akimirkų, kai ypač stipriai pajunti, kad užauginome gražią, jautrią ir gebančią daryti prasmingus darbus jaunąją kartą. Kartą, kuri ne tik kalba apie gerumą, bet ir jį daro. Kuri išdrįsta, kai baisu, palaiko, kai kitam nedrąsu, ir supranta, kad net vienas žmogaus poelgis gali turėti didžiulę reikšmę. Šiandien mano, kaip mamos, širdis pilna pasididžiavimo ir dėkingumo. ,,Aušros“ gimnazijoje, kurioje mokosi ir mano pačios vaikai, vyko kraujo donorystės akcija, palikusi daug daugiau nei tik gražų prisiminimą.
Daugiau nei 30 donorų – daugiau nei 30 gerumo, drąsos ir vilties istorijų. Daugeliui gimnazistų tai buvo pirmasis kartas, kai jie ryžosi tapti kraujo donorais. O pirmą kartą visada lydi jaudulys, nežinomybė ir baimė. Tačiau kaip gražu matyti, kai baimę nugali noras padėti kitam!
Buvo visko – nedrąsių žvilgsnių, virpančių širdžių, draugų padrąsinimų, palaikančių šypsenų ir net džiaugsmo ašarų, kai paaiškėjo, kad viskas pavyko. Kaip nuostabu matyti tą vienybę dėl bendro tikslo, draugų buvimą šalia, kurie palaiko, ir mokytojai, kurie paskatino, padrąsino bei savo pavyzdžiu padėjo žengti šį svarbų žingsnį.
Nuoširdus ačiū šios akcijos organizatoriams už prasmingą iniciatyvą, už galimybę jauniems žmonėms ne tik išgirsti apie pagalbą kitam, bet ir patiems ją suteikti. Ačiū gimnazistams, kurie nepabūgo, mokytojams, kurie paskatino, ir kiekvienam, kuris prisidėjo prie šios gražios dienos.
Kraujo donorystė – tai daugiau nei procedūra. Tai galimybė dovanoti kitam viltį, galimybė padėti žmogui, kurio galbūt niekada nesutiksi, bet kuriam tavo sprendimas gali tapti neįkainojama dovana. Šiandien dalijomės ne tik krauju, dalijomės drąsa, rūpesčiu, žmogiškumu ir tikėjimu, kad pasaulį galime padaryti geresniu. Ir galbūt svarbiausia tai, kad šie jauni žmonės šiandien išsinešė ne tik naują patirtį, bet ir labai svarbią pamoką: didžiausia drąsa kartais yra įveikti savo baimę dėl visiškai nepažįstamo žmogaus.
