Popietė, skirta Salomėjai Nėriai

Kuo man buvai?
Baltu parugės takeliu,
Kuriuo išeiname, kad vėl grįžtume.
Lūžtančiu ledo keliu.
Dūžtančiu ašaros krištolu.

Kuo man esi?
Baltu parugės takeliu,
Kuriuo išeiname, kad vėl grįžtume.
Lūžtančiu ledo keliu.
Dūžtančiu ašaros krištolu.

Kuo man būsi?
Baltu parugės takeliu,
Kuriuo išeiname, kad vėl grįžtume…

 

Taip apie Salomėją Nėrį rašė poetas Algimantas Baltakis. Lapkričio 20 d. gimnazijos bibliotekoje vykusioje netradicinėje pamokoje, minint Salomėjos Nėries 110-asias metines, prisimename poeto Aido Marčėno pasakytus žodžius: ,,… kiekvienas, kuris dar atsikosi spjauti į Salomėjos Nėries pusę, turėtų suvokti bent tiek, kad spjauta bus į šulinį, iš kurio semsis ir semsis visi nors kiek susipratę lietuviai“. Ta mintis buvo išsakyta ir mokytojo Valdemaro Sledžiaus pastebėjimuose apie Salomėją Nėrį, kad ir kaip prieštaringai vertinami ir keliantys diskusijas didžiosios poetės poelgiai, bet amžinąja vertybe tapusi jos poezija – buvo yra ir bus.

Pamokos metu buvo prisiminti S. Nėries gimnazijos metai (mokyt. R. Šlivinskienė ir jos mokiniai), skaitomi poetės eilėraščiai (mokyt. J. Sinkevičienės paruošti mokiniai), skambėjo D. Šlivinsko ir K. Buržinskaitės atliekamos dainos, bibliotekininkės E. Bacevičienės pagal S. Nėries poemą „Eglė žalčių karalienė“ atkurta vienos nakties tragedija („Ąžuolas“, „Uosis“, „Beržas“ ir „Drebulė“).

 Bibliotekininkė Elena Bacevičienė