Spalio 15 d. III gimnazijos klasės mokiniams lietuvių kalbos ir literatūros pamoka vyko ne įprastoje klasėje, o aktų salėje. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R. Kvirevičienė daugiau nei prieš dvi savaites savo mokiniams davė kūrybinę užduotį – mintinai išmokti pasirinktus Viljamo Šekspyro sonetus ir juos kuo įdomiau ir išradingiau pristatyti klausytojams.
Po dviejų savaičių kūrybinių ieškojimų sonetai suskambo gimnazistų lūpose. Kas juos įpynė į vaidinimą, kas į meninę kompoziciją, kas į vaizdo filmuką, o kai kas pavaizdavo piešiniuose, tačiau visus darbų pristatymus vienijo meilės ir draugystės išgyvenimai, apie kuriuos garsus anglų poetas ir kalbėjo savo kūriniuose.
Pamoką stebėjusi pavaduotoja R. Šlivinskienė liko sužavėta gimnazistų darbais ir negailėjo gražių žodžių. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja R. Kvirevičienė taip pat džiaugėsi savo mokiniais, apdovanojo juos labai gerais įvertinimais ir pažadėjo, kad tokių kūrybinių darbų ateityje bus dar tikrai ne vienas.
Patys mokiniai taip pat jautėsi laimingi, kad pavyko įgyvendinti menines idėjas, nugalėti scenos baimę ir paprastą lietuvių kalbos ir literatūros pamoką paversti tikra švente. O kokia šventė be dovanų? Kaip sakė rusų biochemikas Vladimiras Engelgardtas, „gebėjimas kurti – tai didžiausia dovana, kuria gamta apdovanojo žmogų be galo ilgoje evoliucijoje.“
Ieva Andriulionytė, IIIE klasės mokinė
